“Valgyk juodos duonos plutą, būsi raudonas ir sveikas”

Vyresni žmonės atsimena, kaip vaikystėje pusryčių ar pietų metu iš didelio duonos kepalo, šeimos galva galingu duonriekiu peiliu riekdavo duoną. Duoną kartą per mėnesį, didelėje įkaitintoje krosnyje kepdavo mano močiutės, vėliau anyta. Kepamos duonos minkštimą nuo pernelyg aukštos temperatūros apsaugodavo stora pluta, kuri veikė kaip geriausios anglies tabletės, apsaugančios nuo vidurių užkietėjimo, rugščių padidėjimo skrandyjje, naikinančios toksinus. Iš čia ir posakis: “Valgyk duoną su pluta”.